Ventės ragas

Ventės rago švyturys (1863 m.) – tai 12 m aukščio technikos paminklas. Iš švyturyje įrengtos apžvalgos aikštelės matyti ne tik mariose pastatytas bangolaužis, saugantis Ventės ragą nuo irimo, bet ir Neringos juosta bei Nida. Ventės kaimo apylinkėse žmonės gyveno nuo priešistorinių laikų. Kryžiuočiai, gerai supratę Nemuno žiočių reikšmę, apie 1360 m. Ventės rage pastatė Vindenburgo pilį, kuri saugojo uostą ir vandens kelius Nemunu. Ilgainiui visas kaimas perkeltas toliau nuo marių, į dabartinę jo vietą. Ventės pilis buvo paplauta Kuršių marių bangų ir nugriuvo į vandenį. Ventė pažymėta ne viename senųjų laikų žemėlapyje kaip pati pavojingiausia vieta – „tikras visų laivininkų siaubas“, nes palei Ventės ragą nusitęsusi pavojinga akmenuota sekluma. Dėl to pačiame rage nuo seno stovi Ventės švyturys. Pirmasis dar buvo medinis ir apšviestas alyva kūrenama lempa. Šalia švyturio dar 1880 m. buvo pastatyta vandens matavimo stotis. 1929 m. Ventės rage profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva įsteigta ornitologinė stotis, nes kiekvieną pavasarį ir rudenį Ventėje nutupia pailsėti daugiau kaip 5 mln. paukščių. Stotyje yra muziejus, laboratorijos, tinklai paukščiams gaudyti. Čia sužieduoti paukščiai vėliau sutinkami Irane, Egipte ir net Pietų Afrikoje.Ventės rago ornitologijos stotis ir gamtos ekspozicija, kuriai daugiau kaip 30 metų vadovauja L. Jezerskas, turistams mielai pasakojantis apie paukščių keliones. Tel.: 54 480, 44 516.